Kodėl vieni vaikai žaidžia su žaislais, o kiti ne

Ar esate pastebėję, kad vieni vaikai su tokiu užsidegimu ir meile kasdien žaidžia su savo žaislais, o kiti pasidžiaugia tik gavimo momentu, o toliau žaisliukai būna atidėti į šoną?

Ar kada susimastėte kodėl taip yra? ar tikrai čia viskas priklauso, tik nuo vaiko polinkio žaisti?

Šiuo atveju labai svarbu keletas aspektų.

Pirmiausia, tai tėvų ir aplinkos indėlis. Ar Jūs naują žaislą tiesiog paduodate, ar ir rodote susidomėjimą juo? pirmus kartus žaidžiate kartu, rodote pavyzdį kaip su nauju žaislu žaisti. Juk vaiko patyrimas naudotis naujais žaislais ar daiktais yra ne vieną ir ne du kartus mažesnis nei Jūsų. Kartais, net ir labai aiškios ir paprastos žaidimų taisyklės iš pirmo karto jam gali būti neįveikiamos. Tad vienareikšmiškai sakome, ypač mažame amžiuje, kiek įdėsite pastangų ir savo laiko į vaikų žaidimų įgūdžių tobulinimą, tiek vaikas ir žais ateityje.

Antra ir gan labai dažna nežaidimo priežastis, tai per lengvi ar per sudėtingi, neretai vaiko amžiaus ir gebėjimus neatitinkantys žaislai. Tikėtis, kad trimetis iš smulkių detalių pagal instrukciją savarankiškai sukonstruots erdvinę figūrą, pvz. Robotą, lėktuvą ar kt., arba tikėtis, kad septynmetis ilgai išlaikys dėmesį dėliodamas primityvius, plokščius objektus yra gan naivu. Kiekvienas žaislas turi atitikti vaiko amžių, jo gebėjimus ir pomėgius.

Trečia priežastis nekokybiški ar nesaugūs žaislai. Įsivaizduokime situaciją, statai savo svajonių pilį ir viduryje statymo pastebi, kad trūksta detalių, arba esančios detalės netinka. Na ir tavo lūkestis turėti nuostabią, išsvajotą pilį sudūžta į šipulius. Natūralu, kad pyktis, apmaudas liesis per kraštus, ko pasekoje kitą kartą kaži ar norėsite dėlioti konstruktorių. Tad tik kokybiški, patikimi ir saugūs žaislai nesuteiks neigiamos patirties, kuri tikrai atima motyvaciją ateities žaidimams.

Ketvirtą priežastį labai gerai apibendrina posakys "Blogiausia ką mama/tėtis vaikui gali padaryti, tai yra viduryje jo sugalvoto užsiėmimo jį nutraukti". Neabejoju, kad dažnai tą padarome. Štai sulaukėme akimirkos kai mūsų mažasis šeimos narys įsitraukė į žaidimus, stato namus, tiesia kelius, kuria istorijas ir jūs įšokate į jo kambarį ir liepiate viską baigti, nes laikas valgyti. Subyra vaikučio istorija ir pasamonėje jis supranta, kad tai ką jis darė nėra svarbu. Šiuo atveju neskubėkite, iš lėto įsiterpkite į žaidimą, palengva priveskite jo žaidimą prie tokio epizodo, kada galima jį bus atitraukti maistui.

Na ir paskutinis, tačiau taip pat labai svarbus dalykas, tai yra vaiko darbų, gražaus žaidimo įvertinimas, pastebėjimas ir dėmesys jo veiklai! Čia vyksta tiesiog paradokslaus reiškinys, nesvarbu ar geras, ar blogas dėmesys skatins vaiką vis daugiau ta veikla užsiimti. Jeigu žaisti su žaislais vaiką paliksite vieną ir pamiršite vis pasidomėti kaip jam sekasi, pasižiūrėti, jį pagirti ir parodyti dėmesį jis jausis nesaugus, pamirštas ir nereikalingas, o kai žaidžia kompiuteriu arba veikia kokius "niekam" tikusią veiklą, Jūs kas 10 min. ateisite ir sakysite, kokiom nesamonėm užsiiminėja, kad negalima, kenkia, kaip blogai tą daryti ir t.t. Tai vaikai natūraliai links prie tos veiklos kuri suteikia daugiau aplinkinių dėmesio, nesvarbu - gero ar blogo, dėmesys jiems svarbiausia. 

Tad ugdykime vaikų gebėjimus žaisti, suteikime tinkamus žaislus ir rodykime Jiems tinkamą dėmesį.

Sekmadienis Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lakpritis Gruodis