Kai žaidimas tampa gyvenimo repeticija - Vaidybiniai žaidimai

Vaiko kambaryje kartais vyksta tikras gyvenimas: ruošiama vakarienė žaislinėje virtuvėje, gydomas susirgęs meškiukas, atsidaro parduotuvė ar net visas restoranas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik paprasti žaidimai. Tačiau vaikų raidos specialistai sutaria – būtent vaidybiniai žaidimai yra viena svarbiausių vaikystės veiklų.

Psichologai juos vadina simboliniais žaidimais – tai momentas, kai vaikas pradeda ne tik žaisti su daiktais, bet ir kurti istorijas, vaidmenis bei situacijas. Tokiu būdu vaikai mokosi suprasti pasaulį, socialinius santykius, emocijas ir net problemų sprendimą.

Per daugelį metų dirbdama su vaikų žaislais pastebiu tą patį: žaislai, kurie leidžia vaikams kurti vaidmenis – virtuvės, parduotuvės, gydytojų ar šeimos žaidimai – dažniausiai tampa ilgiausiai naudojamais ir mylimiausiais.

Kaip vaikai mokosi žaisti

Dažnai manoma, kad vaikai savaime moka žaisti. Tačiau iš tiesų žaidimas – taip pat mokymosi procesas.

Jeigu šeimoje yra vyresnių brolių, sesių ar vaikas turi artimų draugų, su kuriais dažnai susitinka ir žaidžia, žaidimo scenarijai natūraliai perduodami vieni kitiems. Vaikai stebi, kopijuoja ir mokosi vienas iš kito.

Tačiau šiandien vis daugiau vaikų auga mažesnėse šeimose, kartais neturėdami kasdienės vaikų kompanijos. Tokiose situacijose labai svarbus tampa tėvų vaidmuo.

Tėvai gali padėti vaikui „įeiti“ į žaidimą: parodyti, kaip lėlė gali išgerti arbatos, kaip parduotuvėje atsiskaitoma ar kaip gydytojas rūpinasi pacientu. Kartais pakanka vos kelių minučių kartu sukurto žaidimo scenarijaus, kad vaikas vėliau jį tęstų pats.

Svarbiausia – reaguoti į vaiką, kai jis kviečia į žaidimą. Vaikui tai signalas, kad jo kuriamas pasaulis yra svarbus.

Kai vaikas paauga ir jau geba kurti savo istorijas, tėvų vaidmuo pamažu mažėja. Tuomet svarbu suteikti erdvę savarankiškam žaidimui – būtent tada gimsta ilgiausios ir kūrybiškiausios vaikų istorijos.

Kokie vaidybiniai žaidimai domina skirtingo amžiaus vaikus

Skirtingais vaikystės etapais vaikus traukia skirtingi vaidmenys.

1–2 metų vaikai dar tik pradeda mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus – jie maitina lėlę, kalba žaisliniu telefonu, stumia vežimėlį ar maišo sriubą puode.

2–4 metų vaikai jau kuria paprastus scenarijus. Atsiranda virtuvės, parduotuvės, gydytojo, statybininko ar šeimos žaidimai.

4–6 metų vaikai pradeda kurti sudėtingesnes istorijas. Žaidimuose atsiranda restoranai, kelionės, policija ar mokykla. Dažnai tokie žaidimai jau vyksta kartu su kitais vaikais.

Įdomu tai, kad nors technologijos šiandien gana anksti ateina į vaikų gyvenimą ir kartais užima fantazijos pasaulio vietą, praktikoje vis dar matau nemažai vaikų iki 8–10 metų, kurie su dideliu malonumu žaidžia vaidybinius žaidimus. Dažniausiai tai būna tie vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje turėjo galimybę mokytis žaidimo – iš brolių, sesių, draugų ar tėvų.

Ar skiriasi berniukų ir mergaičių žaidimai?

Ilgą laiką buvo manoma, kad vaidybiniai žaidimai aiškiai skirstomi pagal lytį. Tačiau realybėje skirtumai dažnai yra mažesni, nei manyta.

Berniukai mielai žaidžia virtuvėmis ar parduotuvėmis, o mergaitės – garažais ar statybomis. Skirtumas dažniau pasireiškia žaidimo dinamikoje: berniukai linkę kurti daugiau veiksmo scenarijų, o mergaitės – socialinių santykių istorijas.

Tačiau svarbiausia ne pats žaislas, o tai, ar jis leidžia vaikui kurti savo istoriją.

Kodėl kai kurie žaislai išlieka vaikystėje ilgiau

Vaidybiniai žaislai dažniausiai būna rinkiniai – pavyzdžiui, gydytojo, virtuvės ar arbatos servizo. Deja, dažnai nutinka taip, kad plastikiniai rinkiniai greitai praranda dalis, lūžta ar išsimėto.

Tuomet vietoje vieno gero rinkinio namuose atsiranda du ar net trys prastesnės kokybės komplektai, kurių dalys išmėtytos po visą kambarį.

Kokybiški mediniai žaislai šią problemą išsprendžia natūraliai. Jie tvirtesni, ilgaamžiškesni ir dažnai išlieka vienu rinkiniu daugelį metų.

Mediniai žaislai dažnai tampa ne tik žaidimo priemone, bet ir gražia kambario detale.

Kai žaislai kuriami visam žaidimo pasauliui

Vienas puikus pavyzdys – britų šeimos kuriamas prekės ženklas Le Toy Van, daugiau nei 25 metus kuriantis aukštos kokybės medinius žaislus iš tvarios medienos. Tai šeimos verslas, kurio filosofija nuo pat pradžių buvo paprasta – kurti žaislus, kurie būtų ne tik gražūs, bet ir tikrai skirti žaidimui.

Šio prekės ženklo žaislai išsiskiria subtiliu dizainu, rankomis pieštomis detalėmis ir ilgaamžiškumu. Jų kolekcijos kuriamos taip, kad skirtingi žaislai papildytų vienas kitą – virtuvė, parduotuvė, maisto rinkiniai ar lėlių namai tampa tarsi viena žaidimo istorijos dalimi.

Dėl šios priežasties jie dažnai tampa ne vienos dienos žaislu, o ilgalaikiu vaikystės palydovu, kuris neretai perduodamas ir jaunesniems broliams ar seserims.

Nors Le Toy Van kuria premium lygio žaislus, pats prekės ženklas pabrėžia dar vieną svarbią vertybę – kokybiški ir gražūs žaislai turėtų būti prieinami kuo platesniam šeimų ratui. Todėl jų kainodara išlieka sąmoningai „žemiška“ – siekiama, kad tėvai galėtų rinktis ilgaamžį, atsakingai pagamintą žaislą, kuris tarnaus ilgai, o ne vieną sezoną.

Žaislai kaip pirmosios tvarumo pamokos

Be to, prekės ženklas aktyviai dalyvauja aplinkosaugos iniciatyvose – už parduodamus produktus prisideda prie medžių atsodinimo projektų.

Tai primena dar vieną svarbų dalyką: renkantis žaislus verta ne tik patiems domėtis, kas juos pagamino ir kokiomis vertybėmis vadovaujasi gamintojas, bet ir apie tai kalbėtis su vaikais.

Vaikai labai natūraliai priima tokias istorijas. Galime jiems pasakyti:

„Pažiūrėk, šis žaislas pagamintas iš medžio. O jo kūrėjai yra pažadėję – už kiekvieną tokį žaislą pasodinti naują medį. Tai reiškia, kad kažkur dabar auga mažas medelis, nes mes pasirinkome šį žaislą. “

Tokie pokalbiai tampa puikia proga vaikams paaiškinti, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos. Pavyzdžiui, parodyti, kad žaislas supakuotas į popierių, o ne plastiką, ir paaiškinti kodėl popierius lengviau perdirbamas ir gamtoje nesikaupia taip ilgai.

Tokiu būdu paprastas žaislo pirkimas tampa ir mažomis pamokomis apie atsakingą vartojimą, gamtos saugojimą bei sąmoningą gyvenimo būdą.

„Vaikai labai greitai perima suaugusiųjų įpročius, todėl mūsų pasirinkimai – nuo žaislų iki pakuočių – tampa ir jų vertybių pamoka.“

Kaip išvengti žaislų kaupimosi

Daugelyje šeimų vaidybiniai žaislai pradeda kauptis dėl kelių paprastų priežasčių: gimtadieniai, šventės, giminaičių dovanos ar impulsyvūs pirkiniai.

Tam gali padėti keli paprasti sprendimai.

Pirmiausia – dovanų sąrašai. Šiandien jie tampa vis populiaresni. Tėvai gali sudaryti norimų žaislų sąrašą gimtadieniui ar šventėms – tai padeda išvengti nereikalingų dovanų ir palengvina pasirinkimą artimiesiems. Be to, tai galima padaryti labai taktiškai – tiesiog pasidalinti vaiko norais ir savo požiūriu į kokybiškus, ilgiau tarnaujančius žaislus.

Dar vienas svarbus principas – kurti vaikui tvarkingą aplinką, kur kiekvienas daiktas turi savo vietą. Kai visi žaislai yra matomi ir lengvai pasiekiami, tėvai rečiau juos dubliuoja pirkdami naujus, o vaikai geriau prisimena, ką turi, ir išmoksta labiau vertinti savo daiktus. Vaikai lengviau mokosi tvarkos ir atsakomybės tada, kai tokia sistema egzistuoja jų kasdienėje aplinkoje.

Kartais, norint išlaikyti estetišką ir tvarkingą aplinką, sudėtinga vienu metu sutalpinti visus vaikų vaizduotės žaislus. Tokiais atvejais puikiai pasiteisina žaislų rotavimas – dalis žaislų kuriam laikui padedami į dėžę ar spintą, o po kelių savaičių vėl „sugrįžta“ į žaidimų erdvę. Vaikams tai dažnai sukuria net naujo atradimo jausmą.

Graži vaikystė

Vaikystė nebūtinai turi būti plastikinė, triukšminga ir perpildyta daiktais.

Ji gali būti kūrybiška, estetiška ir tvari – o kokybiški, premium lygio žaislai šiandien nebėra prabanga, skirta tik išrinktiesiems. 

Kai vaikas žaidžia vaidybinį žaidimą, jis ne tik linksminasi – jis mokosi suprasti pasaulį, žmones ir save.

O mūsų, suaugusiųjų, užduotis – sukurti tokią aplinką, kurioje fantazija galėtų augti. Gražią, tvarkingą ir atsakingą.

Tokią, kurioje žaislai tampa ne tik žaidimu, bet ir vaikystės prisiminimais.